Iš Kvoseliai.

Įvadas

Kodėl Tušetija

Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nup pagrindinės Kachetijos slėnių skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Šiaurėje - ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris, rytuose - su Dagestanu. Vakaruose per kalnų perėjas galima pakliūti į Kchevsuretiją. Tai kalnų ir piemenų kraštas. Didesnę metų dalį kraštas yra atkirstas nuo Kachetijos, vasarai čia atgenamos avių ir karvių bandos ir vėl atgyja kaimai. Žiemoti lieka nedaug žmonių. Visa teritorija yra apie 2km aukštyje, alpin4s pievos, spygliuočių miškai ir baltuma spindinčios viršūnės. Ypač įdomūs senoviniai kaimai su gynybiniais bokštais. Tai ne muziejus, žmonės čia gyvena.

2003 metais čia buvo įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha).

Truputi istorijos

Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios istornės žinios apie Tušetija siekia III amžių prieš mūsų erą. Ptolomėjus II amžiuje jau paminėjo Tušetiją. 1659 metais tušetų raitininkai padėjo nugalėti persus Bachtrioni mūšyje. Kachetijos karalius nusprendė apdovanoti tušetus ir padovanoti žemės kachetijos slėnyje - žiemos ganykloms. Pagal istorinį padavimą buvo sutartą kad bus padovanota tiek žemės, iki kur sugebės nušoliuoti tušetų vado Zezva Gaprindauli žirgas Lurdža. Žirgas per mūšį buvo pavargęs ir krito prie Tachtibogiri. Nuo to laiko nuo čia yra tušetų žemės. Žiemai tušetai nusileidžia su savo bandomis į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) ir Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimus. Gegužės paskutinį sekmadienį žirgo Zezvos garbei rengiama šventė su arklių lenktynėmis nuo Tachtibogiri iki Alvanio.