Gruzija: Tušetija
Iš Kvoseliai.
S |
S |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Kodėl Tušetija == | == Kodėl Tušetija == | ||
| - | Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nup | + | Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nup Kachetijos slėnių skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Šiaurėje - ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris, rytuose - su Dagestanu. Vakaruose per kalnų perėjas galima pakliūti į Kchevsuretiją. Tai kalnų ir piemenų kraštas. Didesnę metų dalį kraštas yra atkirstas nuo Kachetijos, vasarai čia atgenamos avių ir karvių bandos ir vėl atgyja kaimai. Žiemoti lieka nedaug žmonių. Visa teritorija yra apie 2km aukštyje, alpinės pievos, spygliuočių miškai ir baltuma spindinčios viršūnės. Ypač įdomūs senoviniai kaimai su gynybiniais bokštais. Tai ne muziejus, žmonės čia gyvena. |
2003 metais čia buvo įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha). | 2003 metais čia buvo įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha). | ||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
== Truputi istorijos == | == Truputi istorijos == | ||
| - | Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios | + | Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios istorinės žinios apie Tušetija siekia III-ą amžių prieš mūsų erą. Ptolomėjus II-me amžiuje jau paminėjo Tušetiją. 1659 metais tušetų raitininkai padėjo nugalėti persus Bachtrioni mūšyje. Kachetijos karalius nusprendė apdovanoti tušetus ir padovanoti žemės Kachetijos slėnyje žiemos ganykloms. Pagal istorinį padavimą, buvo sutartą kad bus padovanota tiek žemės, iki kur sugebės nušoliuoti tušetų vado Zezva Gaprindauli žirgas Lurdža. Žirgas per mūšį buvo pavargęs ir krito prie Tachtibogiri. Nuo to laiko nuo čia prasideda tušetų žemės. Žiemai tušetai nusileidžia su savo bandomis į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) ir Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimus. Gegužės paskutinį sekmadienį žirgo Zezvos garbei rengiama šventė su arklių lenktynėmis nuo Tachtibogiri iki Alvanio. |
| + | |||
| + | Tušetų arkliai pagrindinis transportas šiame krašte. Iki 1978 metų, kada buvo nutiestas kelias per Abano perėją, tai buvo vienintelis transportas. Tiesa, sovietmečiu iš Telavi į Omalo buvo reguliarūs malūnsparnių reisai (yra puikus gruzini6kas filmas "Mimino" apie tai). | ||
== Kada važiuoti == | == Kada važiuoti == | ||
| Eilutė 18: | Eilutė 20: | ||
Vien kelionė nuo Telavi iki Omalo užima gerą pusdienį. Kelionė nepigi, todėl mažiausia reikėtų skirti 3 dienas. Normaliai - 4-5 dienos. jei norit pasimėgauti gyvenimu - pasilikite ilgiau. Ten yra ką pamatyti. | Vien kelionė nuo Telavi iki Omalo užima gerą pusdienį. Kelionė nepigi, todėl mažiausia reikėtų skirti 3 dienas. Normaliai - 4-5 dienos. jei norit pasimėgauti gyvenimu - pasilikite ilgiau. Ten yra ką pamatyti. | ||
| + | == Kaip patekti į Tushetiją == | ||
| + | |||
| + | Kelias į Tushetiją prasideda Pšaveli kaimelyje. Čia paskutinės parduotuvėlės kur galima įprastom kainom įsigyti produktų. Pšaveli yra apie 30km nuo Telavi. Nuo Pšaveli iki Tušeti sostinės Omalo apie 70 kilometrų kelio. Kelias sudėtingas bet labai vaizdingas. Pradžioje apie 20 kilometrų ropojimo per uolas siaurame slėnyje, važiujant po kriokliais ir per kalnų upeliukus. Poto gan neblogas bet status pakilimas į Obano perėją (pusiaukelėje galima sustoti ir išsimaudyti karštuose šaltiniusoe su rodonu), už perėjos, šiaurinėje pusėje, gali tekti įveikti sniego lavinas (priklauso kokia buvo žiema). Kelias palaikomas tokiame stovyje kad juo būtų galima pravažiuoti pilnateisiu visureigiu, na gal kai kuriuose vietose su traktoriaus pagalba. Kelionė nuo Pšaveli iki Omalo užima 4-5 valandas. Galima bandyti stabdyti pakeleivingas mašinas Pšaveli, bet gal protigiau susiskambinti su Tušetijos viešbutukų šeimininkais - jie žino situaciją kas kada važiuos ir galės padėti. Kelionė žmogui į vieną pusę kainuos apie 50 USD. Yra už ką mokėti. | ||
| + | |||
| + | == Papročiai == | ||
| + | |||
| + | Tušetija - tai šalis šalyje. Izoliuotas kalnų rajonas apsuptas kalnų. Su savo teise ir įstatymais. Su savo tikėjimu - pagal visus požymius jie pagonys, nors save laiko krikščionimis. Bažnyčių nėra, bet prie kiekvieno namo rasi šventyklėlę. Tokį nedidelį iš akmenų sukrautą statinėlį. Gyvenimą reguliuoja paprotinė teisė. | ||
| + | |||
| + | '''Gulsgontkopna - protinga širdis'''. Tušetai mano kad yra širdies (jausmo) ir proto priešprieša. Ši savoka reiškia kad yra vertinamas subalansuotas žmogus, išoriškai ramus ir racionalus, bet visada pasiruošęs padėti. | ||
| + | |||
| + | '''Garemchroba - klajoklis, raitelis'''. Tušetai - piemenys. Vyro pareiga klajoti su gyvulių bandomis. Moterys lieka namuose ir velia veltinius. Buvimas kalnuose reiškia susiliejimą su jais. Su kalnų dvasiomis. Kad jas palenkti reikia laikytis taisyklių. Viena iš pagrindinių - Tušetijoje netoleruojama kiauliena. Negalima įžengti į Tušetija ir kiaulių odos batais. Tušetas - raitelis - kaip taisyklė kirstamas Tušetijos ribą - Tachtibogiri akmenį - nusėsdavo nuo arklio ir pereidavo sieną pėsčiomis. Būtinai išgerdavo vyno, truputi jo nupildamas ant žemės ir pakeldamas tostą Zezva Gaprindauli ir jo žirgo garbei. | ||
| + | |||
| + | '''Stumar-maspindzloba - svetingumas'''. Raitelis, artėdamas prie svetimo kaimo nulipa nuo arklio ir turi pereiti kaimą pėsčiomis. Šios taisyklės laikomasi ir dabar. Klajoklinis gyvenimas suformavo svetingumo principą. "''Svečias yra nuo Dievo, paskui jį eina angelai''". Šeimos svečias yra viso kaimo svečias. ''Achioba'' - kita šeima kviečia svečius priėmusią šeimą su svečiais pas save. Šeiminkai privalo rūpintis svečiu, kad jis visą laiką jaustusi saugiai ir apgintas, kaip namuose. Jei svečio elgesys neatitinka vietinių tradicijų, jam gali atsirasti panieka - bet tai nekeičia jo saugumo garantijos.. | ||
| + | |||
= Šaltiniai = | = Šaltiniai = | ||
20:58, 2010 kovo 21 versija
Turinys |
Įvadas
Kodėl Tušetija
Tušetija formaliai priklauso Kachetijos provincijai, bet etnokultūriškai tai visiškai skirtingas kraštas. Nup Kachetijos slėnių skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Šiaurėje - ribojasi su Čečėnija, nuo kurios skiria Sulako-Tereko kalnagūbris, rytuose - su Dagestanu. Vakaruose per kalnų perėjas galima pakliūti į Kchevsuretiją. Tai kalnų ir piemenų kraštas. Didesnę metų dalį kraštas yra atkirstas nuo Kachetijos, vasarai čia atgenamos avių ir karvių bandos ir vėl atgyja kaimai. Žiemoti lieka nedaug žmonių. Visa teritorija yra apie 2km aukštyje, alpinės pievos, spygliuočių miškai ir baltuma spindinčios viršūnės. Ypač įdomūs senoviniai kaimai su gynybiniais bokštais. Tai ne muziejus, žmonės čia gyvena.
2003 metais čia buvo įkurtas Tušetijos nacionalinis parkas (83 453 ha), kita dalis paskelbta saugotina teritorija (apie 37 000 ha).
Tušetija - įpatingas kraštas. Kitoks kaip likusis pasaulis savo dvasia. Ramybe. Nuostabi gamta. Sėdi kalno viršuje ir žiūri aplink kas vyksta. Nieko daugiau nereikia - sėdėjau visą dieną. Ir džiaugiausi ramybe. Gyvenimu. Retai būna tokių vietų kur taip gerai jaustumeisi. Kaimai - ne šis pasaulis. Grėsmingi bokštai su šaudymo angomis. Pagal šaudymo angas galima nustatyti kada statytas - ar pritaikytas arbaletui, ar jau parakui. Žmonės. Ramūs, visi ant arklių. Nugairinti veidai. Svetingi, bet svetingumas kitoks negu likusioje Gruzijoje - emocijos slepiamos, vertinamas santūrumas. Ramybė. Laikas irgi kitoks, jis čia vos srovena. Turistų - vienetai. Kol taip yra - reikia važiuoti. Būtina.
Truputi istorijos
Gyventojai - saviti gruzinai, vadina juos tušetais (gruz. tušebi). Pirmosios istorinės žinios apie Tušetija siekia III-ą amžių prieš mūsų erą. Ptolomėjus II-me amžiuje jau paminėjo Tušetiją. 1659 metais tušetų raitininkai padėjo nugalėti persus Bachtrioni mūšyje. Kachetijos karalius nusprendė apdovanoti tušetus ir padovanoti žemės Kachetijos slėnyje žiemos ganykloms. Pagal istorinį padavimą, buvo sutartą kad bus padovanota tiek žemės, iki kur sugebės nušoliuoti tušetų vado Zezva Gaprindauli žirgas Lurdža. Žirgas per mūšį buvo pavargęs ir krito prie Tachtibogiri. Nuo to laiko nuo čia prasideda tušetų žemės. Žiemai tušetai nusileidžia su savo bandomis į Kvemo Alvanio (Žemutinio Alvanio) ir Zemo Alvanio (Aukštutinio Alvanio) kaimus. Gegužės paskutinį sekmadienį žirgo Zezvos garbei rengiama šventė su arklių lenktynėmis nuo Tachtibogiri iki Alvanio.
Tušetų arkliai pagrindinis transportas šiame krašte. Iki 1978 metų, kada buvo nutiestas kelias per Abano perėją, tai buvo vienintelis transportas. Tiesa, sovietmečiu iš Telavi į Omalo buvo reguliarūs malūnsparnių reisai (yra puikus gruzini6kas filmas "Mimino" apie tai).
Kada važiuoti
Alazani slėnį nuo Tušetijos skiria Pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Reikia įveikti Abano (Tseri) perėja - apie 2900m. Kelias, priklausomai kiek žiemą buvo sniego, atsidaro apie birželio - liepos vidurį. Užsidaro spalio pradžioje. Jei kelias užsidarys, teks laukti pavasario arba samdytis malūnsparnį. Vidutinis aukštis apie 2km, todėl net vidurvasarį verta pasiimti šiltesnių rūbų.
Kuriam laikui važiuoti
Vien kelionė nuo Telavi iki Omalo užima gerą pusdienį. Kelionė nepigi, todėl mažiausia reikėtų skirti 3 dienas. Normaliai - 4-5 dienos. jei norit pasimėgauti gyvenimu - pasilikite ilgiau. Ten yra ką pamatyti.
Kaip patekti į Tushetiją
Kelias į Tushetiją prasideda Pšaveli kaimelyje. Čia paskutinės parduotuvėlės kur galima įprastom kainom įsigyti produktų. Pšaveli yra apie 30km nuo Telavi. Nuo Pšaveli iki Tušeti sostinės Omalo apie 70 kilometrų kelio. Kelias sudėtingas bet labai vaizdingas. Pradžioje apie 20 kilometrų ropojimo per uolas siaurame slėnyje, važiujant po kriokliais ir per kalnų upeliukus. Poto gan neblogas bet status pakilimas į Obano perėją (pusiaukelėje galima sustoti ir išsimaudyti karštuose šaltiniusoe su rodonu), už perėjos, šiaurinėje pusėje, gali tekti įveikti sniego lavinas (priklauso kokia buvo žiema). Kelias palaikomas tokiame stovyje kad juo būtų galima pravažiuoti pilnateisiu visureigiu, na gal kai kuriuose vietose su traktoriaus pagalba. Kelionė nuo Pšaveli iki Omalo užima 4-5 valandas. Galima bandyti stabdyti pakeleivingas mašinas Pšaveli, bet gal protigiau susiskambinti su Tušetijos viešbutukų šeimininkais - jie žino situaciją kas kada važiuos ir galės padėti. Kelionė žmogui į vieną pusę kainuos apie 50 USD. Yra už ką mokėti.
Papročiai
Tušetija - tai šalis šalyje. Izoliuotas kalnų rajonas apsuptas kalnų. Su savo teise ir įstatymais. Su savo tikėjimu - pagal visus požymius jie pagonys, nors save laiko krikščionimis. Bažnyčių nėra, bet prie kiekvieno namo rasi šventyklėlę. Tokį nedidelį iš akmenų sukrautą statinėlį. Gyvenimą reguliuoja paprotinė teisė.
Gulsgontkopna - protinga širdis. Tušetai mano kad yra širdies (jausmo) ir proto priešprieša. Ši savoka reiškia kad yra vertinamas subalansuotas žmogus, išoriškai ramus ir racionalus, bet visada pasiruošęs padėti.
Garemchroba - klajoklis, raitelis. Tušetai - piemenys. Vyro pareiga klajoti su gyvulių bandomis. Moterys lieka namuose ir velia veltinius. Buvimas kalnuose reiškia susiliejimą su jais. Su kalnų dvasiomis. Kad jas palenkti reikia laikytis taisyklių. Viena iš pagrindinių - Tušetijoje netoleruojama kiauliena. Negalima įžengti į Tušetija ir kiaulių odos batais. Tušetas - raitelis - kaip taisyklė kirstamas Tušetijos ribą - Tachtibogiri akmenį - nusėsdavo nuo arklio ir pereidavo sieną pėsčiomis. Būtinai išgerdavo vyno, truputi jo nupildamas ant žemės ir pakeldamas tostą Zezva Gaprindauli ir jo žirgo garbei.
Stumar-maspindzloba - svetingumas. Raitelis, artėdamas prie svetimo kaimo nulipa nuo arklio ir turi pereiti kaimą pėsčiomis. Šios taisyklės laikomasi ir dabar. Klajoklinis gyvenimas suformavo svetingumo principą. "Svečias yra nuo Dievo, paskui jį eina angelai". Šeimos svečias yra viso kaimo svečias. Achioba - kita šeima kviečia svečius priėmusią šeimą su svečiais pas save. Šeiminkai privalo rūpintis svečiu, kad jis visą laiką jaustusi saugiai ir apgintas, kaip namuose. Jei svečio elgesys neatitinka vietinių tradicijų, jam gali atsirasti panieka - bet tai nekeičia jo saugumo garantijos..
