Iš Kvoseliai.

17:41, 2010 kovo 14 versija (žiūrėti šaltinį) Vytas (Aptarimas | įnašas) S (→Maršrutų tęsiniai) ← Ankstesnis keitimas		19:14, 2010 kovo 16 versija (žiūrėti šaltinį) Vytas (Aptarimas | įnašas) S Vėlesnis pakeitimas →
Eilutė 1:		Eilutė 1:
		+	<analytics uacct="UA-11367677-3" ></analytics>
	= Įvadas =		= Įvadas =

---

19:14, 2010 kovo 16 versija

<analytics uacct="UA-11367677-3" ></analytics>

Turinys 1 Įvadas 1.1 Kodėl Kachetija 1.2 Kada važiuoti 1.3 Kuriam laikui važiuoti 1.4 Kaip keliauti 1.5 Pinigai 1.6 Mobilus ryšys 1.7 Žemėlapiai 1.8 Kur apsistoti 1.9 Vynas 1.10 Maistas 1.11 Gruziniška užstalė 1.12 Saugumas 1.13 Bendravimas 1.14 Suvenyrai namo 2 Ką pamatyti 2.1 David Garedži vienuolynų kompleksas 2.2 Signachis 2.3 Bodbe moterų vienuolynas 2.4 Lagodechi Nacionalinis parkas 2.5 Marneuli 2.6 Nekresi vienuolynas 2.7 Kachetijos vartai (Sabue Piklebi) 2.8 Gremi 2.9 Telavi 2.10 Ikalto vienuolynas 2.11 Alaverdi katedra 2.12 Kisishevi kaimas 2.13 Cinandali 2.14 Akchali Šuamta ir Džveli Šuamta vienuolynai 2.15 Udžarma tvirtovė 3 Informacija 3.1 Maršrutai 3.1.1 Klasikinis maršrutas 3.1.2 Maršrutų tęsiniai 3.1.3 Su kuo keliauti 3.1.4 Nakvynės

Įvadas

Kodėl Kachetija

Kachetija - rytinis Gruzijos rajonas. Iš šiaurės ir rytų ją gaubia pagrindinis Kaukazo kalnagūbris, iš vakarų - kiek mažesni Kachetijos kalnai, iš pietvakarių - Gombori kalnai. Šioje kalnų užuovėjoje derlingas Alazani upės slėnis. Tai labai tinkama vieta vynuogėms. Nuo seno šis rajonas garsėja savo vynais. Kaip žinia, vienuoliai vertina teisingas vietas ir jau nuo 4-to amžiaus čia imta kurti vienuolynus, statyti bažnyčias. Į šiaurę, jau už pagrindinio Kaukazo kalnagūbrio, plyti Tusheti, vieta, garsėjanti savo sūriais bei avių bandomis. Kachetijos žemė labai derlinga, be vynuogių čia auga persikai, nektarinai, arbūzai, kalnai apaugę riešutmečių giraitėmis. Taigi keliautojui Kachetija tai puiki gruziniška virtuvė, vynas bei begalė istorinių bei gamtos paminklų. Visalaik apie save matysite kalnus, lankysite gražiausiose vietuose kalnuose įkurtus vienuolynus, galėsite pramogauti prie kalnų upelių ar pasivaikščioti reliktiniuose Lagodechi nacionalinio parko miškuose. Kachetijos sostinė - Telavi miestas, kelionė nuo Tbilisio užtrunka apie dvi su puse valandos.

Kachetijos istorija yra savita. Ji buvo įjungta į Gruzijos karalystę tik XII amžiuje. 1460 metais vėl tapo nepriklausoma karalyste. Labai kentėjo nuo persų antpuolių. 1762-ais metais susijungė su kaimynine Kartli karalyste (kurios sostinė buvo Tbilisis) ir sudarė jungtinę Kachetijos ir Kartli karalystę su sostine Telavi. 1800-aisiais karalystę kaip ir likusią Gruziją aneksavo Rusija.

Kada važiuoti

Kalnai dengia Kachetiją nuo vėjų, todėl vasara čia karšta. Geriausias laikas kelionėms - birželis, rugsėjis ir spalio pirma pusė. Rudenį - vynuogių rinkimas, iš kalnų ganyklų grįžta gyvulių bandos. Geriamas vynas, čirškinama mėsytė. Jei planuojama dar keliauti į kalnus, tada teks važiuoti vidurvasarį - birželį dar kalnų perėjos gali būti neatidarytos, o rugsėjo antroje pusėje jos jau gali būti nuklotos sniegu. Keliaujant vidurvasarį reikėtų planuoti karštymetį praleisti aukščiau kalnuose ar kur prie upės.

Kuriam laikui važiuoti

Vienos dienos tikrai mažai, nieko nepamatysite ir nepajusite. Geriausia kelionei po Kachetiją skirti 3-5 dienas. Ekstremalesni keliautojai kelionę gali pratęsti į netoliese esančius Tušeti ir Kchevsureti kalnų rajonus.

Kaip keliauti

Patogiausias (bet brangiausias) būdas yra keliauti su gidu jo automobiliu. Pasirinksite ką norėsite aplankyti, kur ir kiek norėsite praleisti laiko. Gidas pasirūpins nakvynėmis. Toks variantas kainuos apie 100USD dienai (50USD automoilis, 50USD gido paslaugos). Papildomai turėsite apmokėti kurą (jis Gruzijoje per pus pigesnis negu pas mus), bei jo nakvynę (apie 20 USD nakčiai). Keliaujant keturiese susidarytų apie 30 USD žmogui dienai.

Kitas variantas - patiems išsinuomoti automobilį - Tbilisyje yra Hertz bei Avis atstovybės. Kainuos apie 50 USD parai. Vairuoti Gruzijoje nėra taip baisu kaip pasakoja. Tiesiog reikia tikėtis kad kiti eismo dalyviai nebūtinai laikysis eismo taisyklių, o raudona šviesoforo spalva turi atspalvių. Praleidžiant pėstijį per perėją (sekant Vakarų pavyzdžiu jos yra nupieštos) reikia suprasti, kad kiti eismo dalyviai pėsčiųjų perėjos ženklus supranta labiau kaip dekoratyvinį elementą. Todėl rūpinantis pėsčiųjų gyvybe geriau jų nepraleisti, nes Jūsų sustojimą ties perėja kiti vairuotojai palaikys automobilio techniniu gedimu. Ir lenks. Pastovus pypsenimas tiesiog reiškia "aš čia". Mosuodami rankomis per atidarytus langus lengvai kirsite judrią gatvę - kiti eismo dalyviai supras ketinimus ir praleis. Maždaug per dieną suprantama vietinė vairavimo maniera (sunkiau būna nuo juos atprasti grįžus namo). Užmiestyje automobilių nėra daug, vairavimas ne daug skiriasi nuo vairavimo Lietuvoje. Keliaujant išsinuomuotu automobiliu reikės pasirūpinti žemėlapiais (dar geriau - GPS navigacija). Kelio ženklų nėra labai daug, galima nuklysti.

Keliauti maršrutiniais mikroautobusais - pigiausias variantas. Deja, lankytinos vietos paprastai išsidėsčiusios toliau nuo mikroautobusų maršrutų. Populiarus variantas - su maršrutiniu autobusu nuvykus į nakvynės vietą toliau po apylinkes keliauti su taksi. Gruzijoje toks dalykas kaip taksi skaitiklis dar nėra žinomas, bet visą dieną pasivažinėti po apylinkes galima sutarti kad ir už 50 larių. Bėda tik kad taksistas nebūtinai bus geras istorinių vietų žinovas.

Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - matyt labiausiai nevykęs variantas. Nepigus ir aplankysite tik standartines turistines vietas.

Pinigai

Gruzijos laris labiau labiau seka dolerį negu eurą. Kartais gerai, kartais nelabai. Paprasčiausia skaičiuoti kad vienas laris yra apie pusantro lito. Gruzinai skaičiuoja lariais, todėl patogiausia jais ir atsiskaityti. Be abejo, už nakvynę galima atsiskaityti ir doleriais, ir eurais - bet tai kainuos brangiau. Keistis pinigus geriausia bankomatuose. Telavi ir Signachi jų rasite be problemų. Beje, dauguma bankomatų siūlo išduoti pinigus lariais, eurais ar doleriais. Atsiskaitymas tiesiai kreditine kortele nėra paplitęs.

Mobilus ryšys

Naudoti lietuvišką mobilaus ryšio kortelę vietiniams skambučiams labai brangu. O skambučių reikia - dėl apsistojimo kaimo sodyboje geriau sutarti bent iš ryto, kad šeiminkai galėtų pasiruošti. Patogiausia įsigyti vietinę SIM kortelę kad ir už 10 larių - jos tikrai užteks visai kelionei. Kortelę su telefono numeriu galima įsigyti tik operatorių salonuose - teks užpildyti paraišką su paso duomenimis. Gruzijos tarptautinis telefono prefiksas +995. Naudojant vietinę telefono kortelę jį reikėtų pakeisti "8".

Žemėlapiai

Padoriausius Gruzijos turistinius žemėlapius gamina Gruzijos kompanija GeoLand. Juos galima įsigyti jų parduotuvėje Tbilisyje, Telegraph Cul-de-Sac 3 gatvėje (prie Dedena parko). Jie turi paruošę ir GPS Topo žemėlapį Garmin įrenginiams. Deja, jis brangus - 220 larių. Google maps kol kas Gruziją rodo kaip "juodą skylę". Visiškai neblogi yra bendruomeniniai Open Street žemėlapiai. Kelių tinklas nėra labai pasikeitęs nuo tarybinių laikų, puikiai tinka ir sovietiniai genštabiniai žemėlapiai. Juos nesunku rasti internete. Yra ir pritaikytų OziExploer GPS navigacinei programai. Šiame puslapyje yra patalpintos Gruzijos istorinių paminklų GPS žymės (waypoints) OziExplorer programos formatu.

Kur apsistoti

Telavi ir Signachi miestukuose rasite pakankamai komfortiškų viešbučių. Norint pajusti Kachetijos dvasią, žmones ir virtuvę, geriausia apsistoti kaimo sodybose (guesthouse). Šeimininkai paruoš gausią vakarienę, patirsite ką reiškia tikra gruziniška užstalė. Naminis vynas, tostai, puikus maistas, ir - svarbiausia - šiltas ir nuoširdus bendravimas. Būtent dėl bendravimo važiuojama į Gruziją. Dėl žmogiškos šilumos, pajutimo, kad mes viens kitams įdomūs. Kad nesi vien "piniginė". To nesurasi nei Skandinavijoje, nei vakarų Europoje. Gruzija irgi keičiasi, gal po kurio laiko to nebebus ir Gruzijoje. Bet dabar yra. Išmainyti tai į viešbučio "eurokambarį su dušu" būtų kvaila. Galima kelias dienas ištverti ir be dušo. Bet su įdomiais žmonėmis. Geriant vyną, klausant gruziniškų dainų bei tostų. Ir kalbantis. Ryte atsikėlus, pažiūrėti į aplink plytinčius kalnus ir su gruzinišku akcentu sušukti "Vach, kaip puiku". Paprastai kaimo sodyboje bus pasiūlyti ir pusryčiai. O pramerkti akis Kachetijoje įprasta taurele čiačios (vynuogių degtinės). Į kelionę jums įdės likusių nuo pusryčių šviežių chačapuri (gruziniška picos versija - mano nuomone, žymiai geresnė kelionėje). Nakvynė kaimo sodyboje kainuos apie 20 - 50 larių žmogui. Jei tik nakvynė ir pusryčiai - matyt apie 25 larius, jei norėsite geros užstalės vakare su vynu - gal būt apie 50 larių. Derėtis nėra įprasta.

Vynas

Kachetijoje nuo seno seno auginamos rkaciteli ir saperavi vynuogių rūšys (Gruzijos teritorijoje vynuogės auginamos jau 6 tūkstančius metų). Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi - raudonas. Priklausomai nuo vietovės mikroklimato ir dirvos sudėties, pagamintas vynas vadinamas tos vietovės vardu. Taip Cinandali baltas vynas yra gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Cinandali kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių. Mums įprasto, į butelius supilstyto balto ar raudono vyno, gruzinai negeria. Šis vynas yra pagamintas pagal europietišką technologiją - iš vynuogių sulčių. Kachetijoje savas vynas yra užraugiamas kartu su išspaudomis: vynuogių sėklomis ir šakelėmis. Vynas turi daug tanino, yra tirštesnis.

Vynas brandinamas dideliuose į žemę įkastuose moliniuose induose. Deja, toks vynas netinkamas transportavimui. Vyrai paprastai išragauja per vakarėlį 1-2 litrus vyno, todėl geriamas baltas vynas. Toks kiekis raudono vyno gali sukelti sveikatos problemų - jis labai kelia kraujo spaudimą. Raudonas vynas labiau geriamas žiemą. Priklausomai nuo kokybės, kaimuose mokėsite nuo 1.5 iki 5 larių už litrą naminio vyno. Kavinėse litras naminio vyno (mažesnio kiekio jie nesupranta) kainuoja 4-6 larius.

Maistas

Įsivaizdavimas kad gruzinai valgo vien tik šašlykus yra klaidingas. Šašlykus žymiai geriau ruošia armėnai, ir Gruzijoje užsisakę šį patiekalą galite nusivilti. Gruziniška virtuvė - tai gausybė įvairių šviežių žolelių ant stalo, troškinta ir kitaip paruošta mėsa, švieži sūriai. Ruošiant patiekalus naudojama labai daug įvairių žolelių ir riešutų. Patiekalų tūri būti daug - stalas turi būti pilnas, kuo daugiau lėkščių tuo stalas turtingesnis. Visi patys įsideda ir ragauja patiekalus. Gruziniška virtuvė yra unikali - pas mus analogiškų patiekalų vargu ar rasime. Siūlyčiau paragauti:

• sacivi - tai Gruzijos virtuvės viršūnė. Kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai troškinti graikiškų riešutų padaže. Daug darbo reikalaujantis patiekalas, paprastai ruošiamas tik per šventes. Sunkiai randamas...;
• chinkali - tokie "peraugę" virtiniai su mėsa. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Galiukas paliekamas lėkštėje. Paprastai žmogui užtenka 4 vienetų, bet būna ir išimčių. Laikomas paprastu maistu kuris turi būti užgeriamas alumi (tai nėra lygis);
• kepti baklažanai su riešutų padažu papuošti granatų sėklomis. Puikus užkandis - rasite visur;
• lobio - paprastai ruošiama žiemą. Virtos pupelės su prieskoniais - skanu ir maistinga;
• čachochbili - vištiena pradžioje skrudinama be riebalų, poto troškinama pomidorų, česnakų ir riešutų padaže. Patiekiama keptuvėje. Labai skanu!
• keptas paršiukas - labai gerbiamas patiekalas. Brangu;
• čakapuli - su prieskoniais (tarchunu ir tkemali padažu) troškinti ėriuko gabaliukai. Labai skanu!;
• chačapuri - kiekvienam rajone ji yra skirtinga. paprastai patiekiama pusryčiams. Kiekviena šeimininkė ją ruošia truputi skirtingai. Populiariausia yra Imeretiška chačapuri - primena itališką picą su sūriu (naudojamas sulguni sūris). Tešla labai trapi ir nesudžiūva, todėl yra labai tinkama keliautojams. Pagrindinis keliautojų patiekalas, galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje.

Gruziniška užstalė

Šitą meną gruzinai tobulino tūkstantmečiais. Ir jiems tai pavyko. Viskas apgalvota iki smulkmenų, kad užstalės dalyviai galėtų puikiai praleisti vakarą. Visą vakarą veda Tamada - paprastai šeimininkas. Jo pareiga pasirūpinti kad visi svečiai puikiai praleistų vakarą. Jis sako tostus, šeimininkės neša valgius ant stalo. Labai svarbus marikeper vaidmuo - paprastai tai jauniausias prie stalo. Jo pareiga pasirūpinti pripildyti taures po kiekvieno tosto, prižiūrėti kad nekiltų konfliktų. Geras vakarėlis - kai svečiai grįžta namo laimingi. Tai yra tamados paskirtis. Tostus kelia tiktai tamada. Pirmųjų trijų tostų temos yra tradicinės, bet kiekvienas tamada sakydamas tostą nei karto nepasikartos, kiekvienas tostas bus skirtingas:

• pirmas tostas keliamas už Dievą - tą, kuris viską sukūrė;
• antras - už Tėvynę - ten kur gyvename;
• trečias - už tuos kurių nėra su mumis. Prisimename ir pakeliame bokalus už juos. Jei mes išejusius artimuosius dažniausiai prisimename tik per Vėlines, gruzinai jų atminimui įrengia sustojimo vietas prie šaltinių. Pakeleivis sustos poilsio įrengtoje aikštelėje, išsitrauks vyno ir išgers taurę už vėlę. Prisimins. Man atrodo kad tai teisinga.

Vynas geriamas tik Tamadai baigus tostą. Tamada visada geria iki dugno, svečiai - kiek nori. Bet - kiek išgeri, tiek tostui pagarbos rodai. Kai tamada baigia tostą (tai ženklas kad galima pakelti taures), likę svečiai gali papildyti tostą. Paprašius tamada gali svečiui perduoti alaverdi. Tada tamada pradeda tostą, o svečias, kuriam perduotas alaverdi, toliau pratesia temą. Užstalė baigiasi kai kas nors iš svečių padėkoja šeimininkui (tamada) už puikiai praleistą vakarą. Formaliai po šios padėkos tamada baigia darbą, jei yra norinčių tęsti linksmybes galima tapti tamada ir toliau tęsti vakarėlį. Bet tai būtų įžeidimas tamada - jis neįvykdė savo pareigų iki galo. Jo pareiga - kad visi svečiai po paskutinio tosto būtų teisingai įkaušę ir jaustų koks buvo puikus vakarėlis. Ne per daug, ir ne per mažai. Šio meno mokosi nuo mažens - pradinukai jau sėdi su svečiais prie stalo (ragaudami vandeniu atskiesta vyną) ir klausosi vyresniųjų pasakojimų. Svetimšaliui išmokti gruziniško oratorinio meno sunku. Geriau patylėti. Klausytis ir džiaugtis gyvenimu. Džiaugtis kad tu patekai į teisingą vietą. Esi su teisingais žmonėmis. Ir ryte tik pramerkęs akis pasakysi: koks buvo puikus vakaras, o diena bus dar puikesnė. Pilna įspūdžių. Jei taip nutiks - tamada buvo geras. O Jūs pakliuvote į teisingą kompaniją. Pasisekė.

Saugumas

Kachetijoje keliauti yra tikrai saugu. Čia tradicinė visuomenė, kurioje svečias (keliautojas) yra labai gerbiamas. Lietuviai dėl savo pozicijos Gruzijos-Rusijos karo metu turi įpatingą pagarbą. Spėju, kad mes turime aukščiausią reitingą. Nuskriausti svečią gali tik degradavęs žmogus. Jei jūs tuo metu esate kažkieno svečias (pas kažką apsistojęs), tai šeimininkas jaus moralinę atsakomybę už jūsų saugumą.

Bendravimas

Gruzinai bendrauja labai lengvai. Maršrutinio mikroautobuso keleiviai gražioje vietelėje gali surengti užstalę kur kaip tamada vadovaus (gerdamas vyną) autobuso vairuotojas. Susipažįstama ir susirandama draugų labai greitai. Visai nepažįstami žmonės kavinėje gali jums pasiųsti vyno asotį ar vaisių. Keliaujant pakviesti į namus ir ar prisijungti prie užstalės. Jūs - keliautojas - jiems įdomus. Svečias prie stalo - garbė namams. Čia iškyla moralinė dilema - norisi duoti kažką mainais. Visada praverčia turėti suvenyrų. Lietuviai puikiai moka gaminti įvairius vytintus ir rūkytus gaminius, padovanotas skilandukas ar vytinta dešra tikrai bus įvertinti. Susižavėjimą sukelia ir lietuviška duona.

Suvenyrai namo

Aišku, geriausias suvenyras iš Gruzijos yra vynas. Deja, ES muitinė jo kiekį riboja. Draudžiama įvežti naminį vyną, t.y. nepaženklintą gamintojo ženklais. Puiki dovana iš Kachetijos yra čiurchela - tai tokios dešrelės, pagamintos iš riešutų aplietų vynuogių sirupu. Senovėje jas imdavo kariai į žygį. Tai tradicinis gruzniškas produktas, jį gamina ir Gruzijos Prezidentas. Skanu ir maistinga. Puiki dovana yra gruziniški sūriai, deja tai irgi ne visiškai atitinka muitinės taisykles. Kas skanu, tas draudžiama...

Ką pamatyti

David Garedži vienuolynų kompleksas

Didžiulis vienuolynų kompleksas pusdykumėje, ant Gruzijos-Azerbaidžano sienos (dalis komplekso yra Azerbaidžano teritorijoje, bet pagal tarpvalstybinį susitarimą turistai yra įleidžiami). Pasiekti galima tik su automobiliu, maršrutinis transportas ten nevažinėja. Manoma kad ten buvo 19 vienuolynų. Pirmas vienuolynas buvo įkurtas 6 amžiuje, vieno iš 13 sirų, nešiusių krikščionybę į Gruziją. Vienuolynai įsikūrę kalne iškirstose uolose. Ypač efektingas Udabno vienuolynas, esantis ant kalno keteros. Pakilimas užims apie 40 minučių. Išlikę daug senovinių freskų. Vienuolyno kompleksas buvo labai stipriai apgadintas sovietmečiu. Sovietiniai tankistai jį naudojo kaip taikinį tankų pratyboms. Vienuolyno lankymas užims 3-4 valandas. Vidurvasarį gali būti labai karšta, stenkitės išvažiuoti anksti ir pasiimkite vandens. Geriau, kol nekaršta, iš karto apžiūrėti viršutinį kompleksą. Kelias iki vienuolyno eina per labai vaizdingą pusdykumę. Būkite atsargūs sustodami - daug gyvačių.

Signachis

Nedidelis miestukas ant kalno viršūnės Kachetijos pietuose. Iš miesto atsiveria nuostabi panorama į visą Alazani slėnį. 18 amžiuje Kachetijos karalius Ereklijus II saugodamasis nuo lezginų antpuolių visą miestuką apjuose tvirtovės siena su 23-mis bokštais. Siena puikiai išsilaikiusi. Aplink miestuką granatų medžių giraitės. Gruzijos vyriausybė investavo daug lėšų stengdamasi miestelį padaryti turistiniu traukos centru. Atnaujintas centras, jaukios išgrįstos gatvelės, restoranėliai ir parduotuvės turistams. Užsienio atstovybių darbuotojai čia įsigijo ar pasistatė namus kad pabėgtų nuo vasaros karsčio. Deja, miestelis neteko didelės dalies savo autentiškumo (kaip mūsų Trakai). Bet kokiu atveju tai puiki vieta apsistojimui ir kelionėms aplink. Keliautojai pamėgę restoranėlį įsikūrusį prie Signachi gynybinės sienos bokšto. Kainos gan aukštos, bet mėgausitės nuostabiu Alazani slėnio vaizdu.

Bodbe moterų vienuolynas

Apie 2km nuo Signachi. Įdomus vienuolynas. Manoma, kad čia palaidota šventoji Nino, 4-me amžiuje atnešusi krikštą Gruzijai

Lagodechi Nacionalinis parkas

Apie 30km nuo Signachi, link Rusijos ir Azerbaidžano sienų. Parkas įkurtas dar 1912 metais, pagrindinio Kaukazo kalnagūbrio šlaite. Reliktiniai miškai, kalnų ežeriukai. Parkas gerai prižiūrimas, pažymėtos trasos. Parkas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Įėjimas į parką yra Lagodechi miestelyje. Pasivaikščiojimas parke gali užimti nuo 5 valandų iki poros dienų (yra vietų nakvynei). Parke galima užkilti iki 3500m aukščio. Pačiam Lagodekchi miestelyje yra keli viešbutėliai kuriuose galima apsistoti.

Marneuli

Nedidelis miestelis Kaukazo priekalnėse. Miestelis žymus tuo kad čia gimė žymus Gruzijos rašytojas Ilja Čavčavadzė. Yra jo muziejus, kuriame galima pažiūrėti 19 amžiaus nuotraukų. Kachetijus karalius Iraklijus II-is Marneuli pastatė gynybinę sieną. Dalyje aptvertos teritorijos dabar įsikūrusi Kinzmarauli vyno darykla. Gamykla turi savo vyno parduotuvę, rengiamos ekskursijos (2 lari nuo žmogaus su vyno degustacija). Ekskursiją (anglų kalba) veda direktoriaus dukra. Kelionių vadovai ir vietiniai gyventojai tvirtina, kad čia yra bent 500 metrų tunelių kuriuose brandinamas vynas. Mums kažkaip nepavyko jų pamatyti. Gamyklos teritorijoje yra labai smagus restoranėlis atvirame lauke, kur galima paragauti vyno ir pavalgyti. Apie 8 km nuo Marneuli yra kalnų ežerėlis (susiformavęs užtvenkus upę). Puiki vieta nuplauti vasaros karštį. Žadama kad neužilgo bus restoranėlis bei viešbutukas.

Nekresi vienuolynas

Labai įspūdingas vienuolynas įsikūręs kalno šlaite. Su lengvuoju automobiliu galima privažiuoti tik iki stovėjimo aikštelės kalno papėdėje. Iki pačio vienuolyno galima pakilti arba pėsčiomis (apie 40 min.), arba visureigiu. Pakilimas gan status. Paruoštas projektas įrengti specialų kelią, kuriuo būtų vežiojami lankytojai autobusiuku. Pats vienuolynas yra gan aukštai kalnuose, nuo jo atsiveria puikios Alazani slėnio panoramos. Fotografavimui tinkamiausias laikas yra saulei leidžiantis. Pirmoji bažnytėlė čia pastatyta dar 323 metais - tai seniausia išlikusi bažnyčia Gruzijoje. Spėjama, kad bazilika buvo statoma pagal nuogirdas kaip ji turi atrodyti, todėl jos architektūra gan keista. 6-me amžiuje čia įsikūrė vienuolis Abibas, vienas iš 13 persų tėvų, nešusių krikščionybę Gruzijai. Jis buvo nužudytas kai užpylė šventą ugnį apačioje buvusioje zoroatristų šventykloje. Šventyklos pamatų kontūrai puikiai matomi iš viršaus. Vienuolynas toliau plėtėsi. Iki 9-to amžiaus statytus pastatus galima atpažinti pagal tai, kad jų langai yra rakto formos. Vienuolynas yra restauruojamas ir prižiūrimas. Viena iš įdomiausių vietų Kachetijoje, tikrai verta aplankyti.

Kachetijos vartai (Sabue Piklebi)

Tai senovinė tvirtovė (X-XII a.), saugojusi Kachetijos karalystę nuo įsiveržimų iš už pagrindinio Kaukazo kalnagūbrio esančio Dagestano. Tvirtovė dengė siaurą Incoba slėnį nuo įsiveržimų per Kodori perėją. Tvirtovė neblogai išsilaikiusi, viduje matomos senos freskos. Yra išlikęs ir vartų fragmentas - ten rinkdavo muitą. Kelias yra tik iki tvirtovės, toliau tik pasieniečių važinėjamas keliukas. Paėjus prie tvirtovės ir nusileidus prie upės puiki vieta piknikui ar nakvynei. Pati tvirtovė ir vietos aplink labai vaizdingos. Tai yra mažai žinoma turistinė vieta, todėl ją rasti nėra taip paprasta. Važiuojant nuo Gremi tvirtovės link Marneuli pagrindiniu keliu nuorodos būtų tokios: - pervažiavus Incoba upę ivažiuosite į Eniseli kaimą. Kaime sukti į kairę pusę (asfaltas) į Sabue kaimą (asfaltas, yra rodyklė). Kaimas labai simpatiškas. - kai baigsis asfaltas reikia sukti į dešnę lauko keliuku. Keliukai šakosis, bet laikant kryptį į šiaurę maždaug už 2km privažiuosite Incoba kaimelį. Ten dabar pasieniečių bazė. Dar už poros kilometrų privažiuosite tvirtovę. Kelias įveikiamas su paprastu lengvuoju automobiliu. Beje, Eniseli ir Gremi garsūs savo brendžiais (konjakais) - puiki proga paragauti.

Gremi

16-tame amžiuje tai buvo Kachetijos karalystės sostinė, aplink plytojo nemažas miestas. Tai buvo prekybinis miestas ant šilko kelio. 1615 metais miestas buvo sunaikintas persų šacho Abaso I-ojo kariuomenės. Miestas taip ir neatsigavo. Kachetijos sostinė persikėlė į Telavi. Išliko tik pagrindinė tvirtovė su bažnyčia. Vienas iš įdomiausių Gruzijos istorinių paminklų. Yra išlikęs slaptas tunelis kuriuo iš tvirtovės karalius nepastebėtas galėdavo išsprukti aplankyti savo vietinių draugių. Tvirtovė puikiai išsilaikiusi, čia veikia muziejus. Labai keliautojų lankoma vieta. Nuo pagrindinio bokšto atsiveria puiki panorama į Alazani slėnį. Fotografavimui tinkamiausias vakaras.

Telavi

Dabartinė Kachetijos sostinė. Telavi vardą pirmą kartą raštuose paminėjo Ptolomėjus 2 amžiuje savo veikale Geografija. 10-12-tame amžiuje buvo Kachetijos karalystės sostinė, nemažas miestas. 17 amžiuje, po Gremi sunaikinimo vėl tapo Kachetijos sostine. 1762 susijungus Kachetijos ir Kartli karalystėms tapo jungtinės karalystės sostine. Gruzijoje labai gerbiamas tuo metu valdęs karalius Erekli II-asis, gimęs ir miręs šiame mieste. Dabar Telavyje gyvena apie 28 000 gyventojų. Pagrindinė turistinė įžymybė - Batonis tvirtovė. Čia iš Gremi buvo perkelta karališka rezidencija. Dabar čia muziejus, įsigijus bilietą galima aplankyti rūmus, šalia esantį etnografinį muziejų ir meno galeriją. Verta. Telavis yra įdomus miestukas su smagiu senamiesčiu. Gruzijos vyriausybė čia planuoja pakartoti Signachi eksperimentą ir Telavi paversti turistiniu centru. Miesto centre esančiame turguje verta nusipirkti iš Tusheti atgabenamų sūrių. Telavi yra keletas viešbučių bei nakvynės namų. Rasite kur ir pavalgyti. Gera vieta bazei kelionėms aplinkui.

Ikalto vienuolynas

Pirmasis vienuolynas šioje vietoje įkurtas dar VI amžiuje vienuolio Zenono, vieno iš 13 sirų vienuolių. Išlikę pastatai yra iš IX-X amžiaus. Čia veikė viena iš dviejų Gruzijos Akademijų (antroji - Gelati, šaliai Kutaisi). Jau IX amžiuje čia įkurtas vyndarystės fakultetas, matyt pirmoji tokio tipo mokslinė įstaiga pasaulyje. Nenuostabu kad Kachetijoje gaminami tikrai puikūs vynai. Manoma, kad Akademijoje dėstė Šota Rustaveli (1172 - 1216), parašęs epinę poemą "Karžygys tigro kailyje". 1616 metais vienuolynas buvo suniokotas persų. Pagrindinė bažnyčia yra statyta VIII-IX amžiuje. Šalia yra nedidelė Sameba (šv. Trejybės) bažnytėlė iš VI amžiaus. Išlikusios auditorijų sienos. Labai įdomi ir dvasinga vieta, apsupta kiparisų giraitės. Geras laikas fotografavimui ir meditacijai - vakaras, kada grįžta senųjų laikų dvasia. Ikalto yra apie 10 kilometrų nuo Telavi, apie porą kilometrų nuo Telavi-Achmeta kelio.

Alaverdi katedra

Pirmas vienuolynas šioje vietoje įkurtas vienuolio Jokūbo Alaverdeli VI amžiuje. XI amžiaus pradžioje Kachetijos karalius Kvirikas pastatė 50 metrų aukščio katedrą. Tai buvo vienas iš didžiausių to laiko statinių Gruzijoje. Vienuolynas apjuostas gynybine siena ir įsikūręs puikioje vietoje - tolumoje matosi pagrindinis Kaukazo kalnagūbris. Kaip ir visuose Gruzijos vienuolynuose čia buvo gausiai gaminamas vynas. Tarybiniais laikais kelių tonų talpos į žemę įkasti moliniai vyno brandinimo indai buvo panaudoti dyzelinui laikyti. Neapsakoma nusakyti kokią žalą Gruzijos (ir pasaulio) kultūrai padarė sovietiniai "išvaduotojai" ir "taikdariai". Viduramžiais Gruzija kentėjo nuo persų antpuolių, vėliau juos pakeitė "globėjai" iš šiaurės. Dabar vienuoliai vėl įsikūrė Alaverdi. Kompleksas restauruojamas. Vienuolynas įsigijo naujausią itališką vyno gamybos įrangą, keturi vienuoliai "savo reikmėms" pasiruošia apie 30 tonų vyno kiekvienais metais. Pabandykite įsiprašyti pažiūrėti vyno rūsių. Alaverdi yra apie 20 kilometrų nuo Telavi. reikia važiuoti Achmetos kryptimi, Kchodašeni kaime sukti į dešinę ir dar važiuoti 8 kilometrus. Visai neblogas asfaltas.

Kisishevi kaimas

Labai simpatiškas kaimelis apie 8-is kilometrus į pietus nuo Telavi (reikia važiuoti pagrindiniu keliu link Gurdžiani). Tik pasukus į dešnę iš pagrindinio kelio link Kisishevi dešnėje pusėje matyti naujas restoranas. Ten galima pavalgyti, paragauti bei įsigyti Kachetiškų vynų ir tušetiškų sūrių. Pats Kisishevi labai vaizdingas kaimelis. 60-taisiais metais čia buvo filmuojamas vienas iš garsiausių gruziniškų filmų - "Kareivio tėvas". Kaimo centre (reikės pasiklausti) yra simpatiška VI-to amžiaus bažnytėlė. Vienoje iš bažnytėlės nišų yra įkurdintas akmenininis falo simbolis - moterys jį glosto kad pastoti. Pats kaimas yra įsikūręs Gombori kalnagūbrio šlaite. Jo viršuje esančiuose miškeliuose yra kelios VIII-o amžiaus bažnytėlės. Kai kurios apgriuvusios, paslėptos augmenijos.

Nusileidus prie Kisi upės ir nukeliavus porą kilometrų palei upę į aukštupį miškovežių išmaltų keliu, galima aplankyti VI-to amžiaus uolų vienuolyną, įkurtą stačiame upės šlaite. Įkopimas gan sunkus, geri batai ir galbūt virvė palengvintų žygį. Galima pabandyti su virvėmis nusileisti iš viršaus. Tokiai ekskursijai geriau susirasti vietinį gidą. Pačiame kaimelyje yra nedidelė, bet moderni, Vino Terra vyno gamyklėlė. Šeimininkai su malonumu parodo kaip brandinamas vynas. Jei pakliuvote per vynuogių nuėmimą, galėsite patys pagal senovinę techologiją (kojomis) išspausti vyną. Vyndariai jį subrandins, supilstys į butelius ir per sekantį vizitą galėsite parsivežti savo gaminto vyno. Kisishevi yra kaimo sodyba, kurioje galima apsistoti. Patogumų nėra daug (tualetas lauke, dušo nėra), bet šeimininkai labai svetingi ir vynas puikus. Puiki vieta apsistoti kelionėms aplink bei pasidžiaugti Kachetiška virtuve. Telavi viešbutyje bus daugiau komforto, bet čia pajusite tikrą Kachetiją. jausmą. Bendravimą. Sąžiningai pasakysiu kad aš apsistoju tik čia.

Cinandali

Tai ne tik vyno, bet ir kaimo pavadinimas. Viena iš garsiausių vietų (ir vardų) Gruzijoje. Įsikūręs kitoje Kisi upės pusėje, gal kilometras nuo Kisishevi kaimo. Tai vienos iš garsiausių Gruzijos šeimų - Čiavčiavadzių dvaras. Gruzijos poetas - Aleksandras Čavčavadzė čia susitikinėjo su Lermontovu, jo dukra Nino ištekėjo už Rusijos poeto ir diplomato Griboedovo. Imamo Šamilio kariai 1854 metais užpuolė dvarą ir pagrobė Aleksandro sūnaus Dovydo žmoną bei vaikus (vienas vaikas išsigelbėjo pasislėpęs medžio drevėje - jums parodys tą medį). Buvo pareikalauta didžiulė išpirka (40 000 rublių), kurią pavyko sumokėti tik užstačius Cinandali dvarą Rusijos bankui. Didelę dalį unikalios vinotekos teko atiduoti Rusijai. Parkas bei pastatai ir dabar puikiai prižiūrimi. Čia įsikūrusi Gruzijos Prezidento rezidencija, nors pats dvaras parduotas kažkokiai kazachų kompanijai. Galima aplankyti vinoteką su pirmuoju Gruzijoje stikliniu vyno vamzdynu. Didžiuliuose rūsiuose esančioje vinotekoje saugomas vynas nuo 1814-ų metų. Vinoteka stipriai nukentėjo 1992 per pilietinį karą - čia įsikūrę sukilėliai stipriai sumažino vyno ekspoziciją. Dabar vyno darykla neveikia. Ekskursijos metu siūloma įsigyti seniau gaminto vyno. Nors parkas ir pastatai labai įdomūs - geriau pataupykite pinigus ir juos išleiskite labiau tikrose vietose. Ekskursijų kainos čia yra labai užkeltos ir neatitinka teikiamų paslaugų. Matosi, kad turistai tik trukdo...

Akchali Šuamta ir Džveli Šuamta vienuolynai

Įdomūs vienuolynai, įsikūrę labai vaizdingame upės slėnyje, apie 12 kilometrų į vakarus nuo Telavi prie senojo Telavi - Gombori - Tbilisi kelio. Slėsis apaugęs mišku ir labai populiarus tarp piknikautojų. Dar neprivažiavus prie vienuolyno yra smagus restoranėlis ant upės slėnio. Džveli Šuamta įkurtas V-ame amžiuje, dabar restauruojamas. Akchali (naujas) Šuamta yra tik XVI amžiaus. Dabar čia moterų vienuolynas - paprašius jos parodys vienuolyną.

Udžarma tvirtovė

Vienas iš mažai žinomų, bet labai įdomių Gruzijos istorinių paminklų. Udžarma IV-VI amžiuje buvo vienas iš svarbių Gruzijos miestų-tvirtovių. Ant kalnagūbrio viršaus buvo įsikūrusi tvirtovė, apačioje, prie upės, miestas. Šventoji Nino čia pastatė vieną iš savo trijų kryžių Gruzijoje. Dabar likę tik griuvėsiai, apaugę mišku. Bet kokiu atveju šis paminklas labai įdomus ir vaizdingas. Nors neprižiūrimi ir nerestauruoti, dauguma pastatų sienų išlikę. Galima smagiai palandžioti, tik reikia būti atsargiems kad ko nors nesugriauti. Vienas iš tikrų Gruzijus paminklų, kuriame galima praleisti pusę dienos mėgaujantis istorija ir vaizdais. Gal būt ieškant lobių. Tai nėra turistinė atrakcija, todėl dar įdomesnė. Udžarma yra ant seno kelio iš Tbilisi į Telavi per Gombori perėją (dabar visi į Telavi važiuoja per Sagaredži). Surasti nėra paprasta - kalnuose, dar neprivavažiavus Gombori kaimo, dešnėje šmėkštels senovinis bokštas. Tai Udžarma. Jums ten.

Informacija

Maršrutai

Klasikinis maršrutas

1 diena

• David Goredži vienuolynas. Vasarą verta kaip galima anksčiau išvažiuoti iš Tbilisio kad užkopti į David Goredži uolų vienuolyną kol nekepina saulė. Į Gruziją važiuojate ne tam kad miegoti. Pasiimkite vandens. Patį vienuolyną (ne olų miestelį) galima pažiūrėti nusileidus, pasimėgausite vėsuma;
• Signachi miestelis. Bodbe vienuolynas. Pasivaikščiojimas po Signachi, vyno ragavimas ir nakvynė turizmo sodyboje;

2 diena

• verta vėl kilti anksti ir važiuoti į Lagodechi nacionalinį parką. Sveikas kokių 5 valandų pasivaikščiojimas po reliktinius miškus, pasimėgavimas kalnų peizažais. Yra ir 3-jų dienų maršrutas;
• nakvynei galima grįžti į Signachi arba nakvoti vietinėje turizmo sodyboje;

3 diena

• Marneuli miestelis ir Kindzmarauli vyno darykla;
• Nekresi vienuolynas;
• Kachetijos vartai;
• Gremi tvirtovė;
• nakvynė Telavi arba turizmo sodyboje apylinkėse;

4 diena

• verta aplankyti Ikalto, Alaverdi ir kitus vienuolynus;
• Telavi karalška reidencija tikrai verta dėmesio;
• pavažiavus už Pšaveli kaimo link Tušeti yra puikios vietos piknikams ir pasimaudymui kalnų upelėje,
• į Tbilisi verta grįžti labai vaizdingu keliiu per Gombori perėją. Nuo Telavi iki Tbilisi užtruksite apie dvi su puse valandos.

Maršrutų tęsiniai

• Tušeti. Puiki proga praleisti kelias dienas viename iš įdomiausių Gruzijos kalnų rajonų. Nuo Telavi iki Omalo kaimo, kur galima apsistoti, yra tik 100 kilometrų. Iš jų apie 70km vienu iš sudėtingiausiu Gruzijoje kalnų keliu (pas mus tai nebūtų vadinama keliu). Galima pravažiuoti nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Kertamas pagrindinis Kaukazo kalnagūbris, perėja apie 2900 m. Nuo Pšaveli kaimo iki Omalo kelionė (70 km) užtruks apie 5 valandas, kaina žmogui apie 50 USD. Geriausia susiskambinti su turizmo sodybomis Omalo - jie patars kaip susiorganizuoti transportą. Turėkite omenyje kad Tušeti nėra elektros ir parduotuvių. Vyną verta pasiimti su savimi. Mobilus ryšys veikia.
• Kchevsuretija. Irgi fantastiškas rajonas už Kaukazo kalnagūbrio, prie Čečėnijos sienos. Galima diskutuoti kas gražiau - Kchevsuretija ar Tušeti. Vienareikšmiškai sunku pasakyti. Kad negrįžti į Tbilisi iš Telavi reikėtų važiuoti per Achmetą, Tianeti iki Žinvali kaimo - apie 70 kilometrų labai vaizdingo kelio, maždaug 2 valandos kelionės neblogu kalnų keliu (vietomis yra net asfaltas). Toliau apie 50 kilometrų iki Borisakcho kaimo - ten paskutinė parduotuvė ir paskutinė vieta kur veikia ryšys. Toliau 50 kilometrų ekstremalaus kalnų kelio, apie 4 valandos kelio ir apie 50 USD nuo žmogaus. Šatili yra kur apsistoti, yra elektra (vietinė nedidelė hidroelektrinė), bet nėra jokio ryšio.
• Gruzinų karo kelias. Gražus ir populiarus turistinis maršrutas. Turint savo transportą neverta grįžti į Tbilisi, žymiai paprasčiau ir įdomiau važiuoti per Achmetą į Žinvali (žr.aukščiau). Žinvalyje įvažiuosite į Gruzinų karo kelią, toliau - Ananuri tvirtovė, Gudauri slidinėjimo kurortas, Stepatsminda (Kazbegi). Bet tai kito pasakojimo tema.
• Azerbaidžanas. Galima toliau tęsti kelionę į Azerbaidžaną. Kaukazo priekalnės labai vaizdingos, labai simpatiški istoriniai miesteliai - Zagatala, Šaki. Prie Lagodekchi yra sienos perėjimo punktas. Deja, Azerbaidžanas praeitais metais sugriežtino vizų gavimo taisykles - dabar reikalingas pakvietimas, todėl vizos gavimas žymiai pabrango.

Su kuo keliauti

Su kuo keliavau:

• Gia Lapauri. Kino režisierius, dailininkas, fotografas. Išleidęs kelis tomus Gruzijos enciklopedijos vaikams. Puikus gidas ir labai įdomus žmogus. Mėgstamiausios jo vietos: Kchevsuretija ir Kachetija. Veža Nissan XTerra visureigiu. Tel. +995 933 43023, el. paštas data_lapauri@yahoo.com. Asmeniškai rekomenduoju.
• Vadim Ivanov. Jo namuose Tbilisyje visada surasi apsistojusių lietuvių. Smagus ir nuoširdus žmogus. Organizuoja ekskursijas su minivenu Tayota Celica. Ekskursijos standartinės ir gan brangokos. Tel. +995 981 87377, el. paštas vadim53@gol.ge.

Su kuo nekeliavau:

• FAU Travel, jauna ir energinga kompanija užsiimanti kelionių organizavimu. Vežioja komfortabiliais turistiniais mikroautobusais. Atsiliepimai geri.
• Caucasus Travel, viena iš didžiausių Gruzijos turistinių kompanijų. Viskas priklauso kas ves kelionę...
• Galant Travel
• GeorgiCa Travel
• Dila Plus

Nakvynės

Signachi - viešbučiai

• Hotel Pirosmani. David Agmašenebeli g-vė 6. Yra gruzinų virtuvės restoranas;

Signachi - turizmo sodybos

• Davydas Zandarošvili, tel. +995 997 50510. 25 lari žmogui su pusryčiais (LP);
• Nana Kokiašvili, tel. +995 997 96093, el. paštas kkshvl@yahoo.com. 25 lari žmogui su pusryčiais. Vyras veža į ekskursijas (LP);
• Sergo, tel. +995 993 93808 (LP).

Telavi - viešbučiai

• Hotel Rčeuli Marani. Čavčavadzė g-vė 154, tel. 73030, el. paštas rcheulimarani@centerpoint.ge. 50-70 USD už kambarį su pusryčiais (LP).
• Hotel Alazani Valley. Alazanis gamziri 75. 50-120 larių už kambarį (LP).
• Hotel Lizi. 25 - 50 larių už kambarį.

Telavi - turizmo sodybos

• Nineli Zaridze, tel. +995 992 81144. Pora minučių kelio nuo Ereklio II rezidencijos. 25 lari žmogui su pusryčiais (LP);
• Pata ir Tina Šaverdšvili. Nadikvari 9. Irgi prie Ereklio II rezidencijos. 20 lari žmogui (LP);
• Tušišvili svečių namai, tel. +995 777 56625, el.paštas sspiridon@rambler.ru. 30 lari žmogui su pusryčiais (LP);
• Neli svečių namai, tel. +995 995 81820. 35 lari žmogui su pusryčiais (LP);

Kisishevi - turizmo sodyba

• Beso Lapauri, tel. +995 991 55284, el. paštas besiklapauri@inbox.ru. Seniai žadėto dušo vis dar nėra. Žmonės puikūs, Marina puiki šeimininkė ir Vano (Beso sūnus, dabar perėmė ūkį) vynas puikus. Puiki proga apsistoti tikrame gruziniškame kaime.