= Įvadas =

== Kodėl važiuoti ==
Galima vardinti dešimtis priežasčių kodėl ši šalis įdomi. Man pagrindinė priežastis - ji suteikia tai, ko tau trūksta Lietuvoje. Snieguotų kalnų. Šiltos jūros ir subtropinių miškų žalumos. Daugiabalsės vienuolių giesmės kalnų vienuolyne. Akademijos griuvėsių, kur dėstė Šota Rustaveli. Pusdykumių peizažo. Ir - svarbiausia - šilto ir tikro bendravimo. Užstalės su draugais, kalbantis, diskutuojant ir geriant vyną. Gražių vaizdų galima surasti ir Europoje - bet tokios žmogiškos šilumos - ne. Keliautojas ten - savas. Gruzija ir Lietuva panašaus dydžio. Mes vieni kitą suprantam ir papildom. Mes vieni kitiems įdomūs. Galima bandyti vardinti kitas priežastis kodėl ten ten verta važiuoti. Bet tai bus tik žodžiai. Tiesiog mums ten gerai. Mūsų širdys plaka kartu.

== Kaip nuvykti ==
'''Lėktuvu'''. Tai populiariausias būdas. AirBaltic iš Rygos skraido kelis kartus per savaitę į Tbilisį. Reisų jungimas labai patogus - Rygoje tiesiog reiks perbėgti iš vieno lėktuvo į kitą. Tikėtina kaina pirmyn - atgal - apie 1100 litų. Neseniai pradėjo skraidyti lenkų LOT: jų kainos geresnės, bet užtat Varšuvoje teks praleisti kelias valandas. Ieškantiems pačių pigiausių skrydžių verta pasidomėti maršrutu per Stambulą. Reisai iš Stambulo į Batumį yra pigūs, pagal susitarimą Batumio aerouostas aptarnauja ir Turkijos miestą Hopą, todėl taikomi vietinių skrydžių tarifai. Yra ir nebrangūs reisiniai autobusai iš Stambulo ir Ankaros į Tbilisį. Galima pasidomėti ir skrydžiais per Ukrainą.

'''Automobiliu'''. Tai žymiai kebliau - dėl problemų su maištinga Gruzijos Abchazijos provincija tiesiausias sausumos kelias yra negalimas. Lieka tokie variantai:
* per Šiaurės Osetiją. Reikės Rusijos vizos. Perėjimo punktas Verchnij Lars - Kazbegi atidarytas nuo 2010 metų pavasario. Pagal nepatvirtintus duomenis, įvažiuoti iš Rusijos pusės į Gruziją galima, bet atgal - ne. Rusija po Rusijos-Gruzijos karo uždraudė ne NVS piliečiams (neva dėl jų keliamo terorizmo pavojaus)įvažiuoti į Rusiją Kaukazo regione (iš Gruzijos ir Azerbaidžano);
* per Ingušetiją, Azerbaidžaną. Didelis lankas, ne pats saugiausias maršrutas (Čečėnija, Ingušetija),atgal taip pat nepavyks grįžti;
* per Europą ir Turkiją. Ilga kelionė - beveik 4000 km;
* per Ukrainą, toliau keltu Iljičevsk - Poti. Nuo Vilniaus iki Iljičevsko (uosto šalia Odesos) apie 1100 kilometrų. Iš Iljičevsko į Poti plaukia komfortiškas keltas "Greifswald", kursavęs tarp Klaipėdos ir Mukrano (beje, kelte užrašai lietuviški, o registratūroje kabo Neringos žemėlapis). Kelionė užtrunka dvi paras. Deja, kompanijos UkrFerry supratimas apie keltus yra labai savotiškas - išplaukimas gali vėluoti iki 3 parų. Iljičevsko muitinė garsėja ypatingu debiliškumu - procedūros gali užtrukti apie 8 valandas. Mums teko surinkti apie 60 antspaudų savo automobiliui. Pliusas tame, kad tiek prie Odesos, tiek prie Poti yra puikūs pliažai, kur galima smagiai praleisti laiką, jei kelto išplaukimas būtų atidėtas. Į muitinės procedūras irgi galima žiūrėti kaip į savotišką žaidimą - visi žino, kad anksčiau ar vėliau jas praeisite... Kelionė nėra pigi: mašinos ir 4 keleivių perkėlimas kainuos apie 800 USD;
* per Ukrainą, toliau keltu Odesa - Stambulas. Tai kruizinis laivas "Kaledonija", išplaukia daugmaž pagal grafiką, kelionė užtrunka parą. Keltas kelia ir automobilius. Nuo Stambulo iki Gruzijos apie 1300 km, bet keliai geri.
* per Abchaziją. Bandymas įvažiuoti į Gruzijos kontroliuojamą teritoriją per Abchaziją gali baigtis rimtais nemalonumais (kalėjimu ir didele bauda). Gruzija nekontroliuoja sienos perėjimo Abchazijoje, todėl tai traktuojama kaip neteisėtas patekimas į Gruzijos teritoriją. Įmanoma iš Gruzijos kontroliuojamos teritorijos įvažiuoti į Abchaziją (tam reikia gauti Abchazijos URM sutikimą), o iš ten - į Rusiją. Tačiau tai nelegalu, ir sekančios kelionės į Gruziją metu galite turėti rimtų nemalonumų.

== Kada keliauti ==

== Kaip keliauti Gruzijoje ==

[[Vaizdas:Gruzija_Gia_ekskursija.jpg|thumb|right|Po Gruziją geriau keliauti patiems]]
Patogiausias (bet brangiausias) būdas yra keliauti su gidu jo automobiliu. Pasirinksite, ką norėsite aplankyti, kur ir kiek norėsite praleisti laiko. Gidas pasirūpins nakvynėmis. Toks variantas kainuos apie 100 USD dienai (50 USD automobilis, 50 USD gido paslaugos). Papildomai turėsite apmokėti kurą (jis Gruzijoje perpus pigesnis nei pas mus) bei gido nakvynę (apie 20 USD nakčiai). Keliaujant keturiese susidarytų apie 30 USD žmogui/diena.

Kitas variantas - patiems išsinuomoti automobilį - Tbilisyje yra [http://www.hertz.ge Hertz] bei Avis atstovybės. Kainuos apie 50 USD/para už sedaną. [http://www.rentcarstbilisi.com Vietinėje kompanijoje] galima išsinuomoti džipą ar miniveną apie 80 USD/diena. Ilgesniam laikui nuomojant kaina krenta iki 65 USD. Kadangi nėra pilno draudimo, reikės palikti užstatą (200-300 USD).

[[Vaizdas:Gruzija_Gia_sviesoforas.jpg|thumb|left|Raudona šviesoforo spalva turi atspalvių]]
Vairuoti Gruzijoje nėra taip baisu kaip pasakoja. Tiesiog reikia tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nebūtinai laikysis eismo taisyklių, o raudona šviesoforo spalva turi atspalvių. Praleidžiant pėstįjį per perėją (sekant Vakarų pavyzdžiu, jos yra nupieštos) reikia suprasti, kad kiti eismo dalyviai pėsčiųjų perėjos ženklus supranta labiau kaip dekoratyvinį elementą. Todėl rūpinantis pėsčiųjų gyvybe geriau jų nepraleisti, nes Jūsų sustojimą ties perėja kiti vairuotojai palaikys automobilio techniniu gedimu. Ir lenks. Pastovus pypsenimas tiesiog reiškia "aš čia". Mosuodami rankomis per atidarytus langus lengvai kirsite judrią gatvę - kiti eismo dalyviai supras ketinimus ir praleis. Maždaug per dieną perprantama vietinė vairavimo maniera (sunkiau būna nuo juos atprasti grįžus namo). Užmiestyje automobilių nėra daug, vairavimas nedaug skiriasi nuo vairavimo Lietuvoje. Keliaujant išsinuomuotu automobiliu reikės pasirūpinti žemėlapiais (dar geriau - GPS navigacija). Kelio ženklų nėra labai daug, galima nuklysti.

[[Vaizdas:Gruzija_Gia_matrasnikai.jpg|thumb|right|Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - nevykęs variantas]]
Keliauti maršrutiniais mikroautobusais - pigiausias ir populiariausias variantas. Mikroautobusai paprastai startuoja kai susirenka pakankamas keleivių skaičius. Nusiteikite valandėlę kitą palaukti. Gruzijoje neskubama. Autobusiukas ilgesnėje kelionėje gali sustoti gražioje vietoje pietums. Bendrakeleiviai suorganizuos bendrą stalą, be abejo bus vynas ir vairuotojas dalyvaus pasisėdėjime. Gal būt jis bus tamada. Deja, lankytinos vietos paprastai išsidėsčiusios toliau nuo mikroautobusų maršrutų. Populiarus variantas - su mikroautobusu nuvykus į nakvynės vietą toliau po apylinkes keliauti su taksi. Gruzijoje toks dalykas kaip taksi skaitiklis dar nėra žinomas, bet visą dieną pasivažinėti po apylinkes galima sutarti kad ir už 50 larių (orientuokitės į 8-10 larių valandai). Bėda tik kad taksistas nebūtinai bus geras istorinių vietų žinovas. Tai įprastas keliavimo būdas. Paprašykite patarimo nakvynės šeimininkų - arba "suorganizuos" patikimą taksistą, arba pavežios patys.

Keliavimas kelionių agentūrų autobusais - matyt, labiausiai nevykęs variantas. Nepigus ir aplankysite tik standartines turistines vietas.

== Pinigai ==
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_pinigai.jpg|thumb|left|Gruziniškus larius paprasčiausia išsikeisti bankomate]]
Gruzijos laris labiau seka dolerį negu eurą. Kartais gerai, kartais nelabai. Paprasčiausia skaičiuoti, kad vienas laris yra apie pusantro lito. Gruzinai skaičiuoja lariais, todėl patogiausia jais ir atsiskaityti. Be abejo, už nakvynę galima atsiskaityti ir doleriais, ir eurais - bet tai kainuos brangiau. Keistis pinigus geriausia bankomatuose. Miestuose jų rasite be problemų. Beje, dauguma bankomatų siūlo išduoti pinigus lariais, eurais ar doleriais. Atsiskaitymas tiesiai kreditine kortele nėra paplitęs.

== Mobilus ryšys ==
Naudoti lietuvišką mobilaus ryšio kortelę vietiniams skambučiams labai brangu. O skambučių reikia - dėl apsistojimo kaimo sodyboje geriau sutarti bent iš ryto, kad šeimininkai galėtų pasiruošti. Patogiausia įsigyti vietinę SIM kortelę, kad ir už 10 larių - jos tikrai užteks visai kelionei. Kortelę su telefono numeriu galima įsigyti tik operatorių salonuose - teks užpildyti paraišką su paso duomenimis. Gruzijos tarptautinis telefono prefiksas +995. Naudojant vietinę telefono kortelę jį reikėtų pakeisti į "8".

== Žemėlapiai ==
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_gaublys.jpg|thumb|right|GPS navigacija visada praverčia]]
Padoriausius Gruzijos turistinius žemėlapius gamina Gruzijos kompanija GeoLand. Juos galima įsigyti jų parduotuvėje Tbilisyje, Telegraph Cul-de-Sac 3 gatvėje (prie Dedena parko). Jie turi paruošę ir GPS Topo žemėlapį Garmin įrenginiams. Deja, žemėlapis brangus - 220 larių. Turizmo informacijos centruose kaip ir likusiame padoriame pasaulyje galima gauti nemokamų turistinių žemėlapių. Didžiausias turistinės informacijos pasirinkimas yra Tbilisio centre, Laisvės aikštėje įsikūrusiame turizmo informacijos centre. Centras įsikūręs buvusiose merijos patalpose. Jame gausite nemokamus Gruzijos regionų žemėlapius. Labai patogi yra nedidelė knygutė "Georgia" raudonais viršeliais. Joje pateikta informacija apie lankytinas vietas ir - svarbiausia - gausybė viešbučių, svečių namų ir sodybų adresų su nuotraukomis.

Google maps kol kas Gruziją rodo kaip "juodą skylę". Visiškai neblogi yra bendruomeniniai Open Street žemėlapiai.
Kelių tinklas nėra labai pasikeitęs nuo tarybinių laikų, puikiai tinka ir sovietiniai genštabiniai žemėlapiai. Juos nesunku rasti internete. Yra ir pritaikytų OziExplorer GPS navigacinei programai.
Šiame puslapyje yra patalpintos Gruzijos istorinių paminklų GPS žymės (waypoints) OziExplorer programos formatu.

== Kur apsistoti ==
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_guesthouse.jpg|thumb|left|WC interpretuojamas įvairiai]]
[[Vaizdas:Gruzija_Kisishevi_kaimo_sodyba.jpg|thumb|right|Vaizdas iš kaimo sodybos terasos]]
Provincijų centruose ir turistiniuose miesteliuose be problemų rasite pakankamai komfortiškų viešbučių. Norint pajusti Gruzijos dvasią, žmones ir virtuvę, geriausia apsistoti kaimo sodybose (guesthouse). Šeimininkai paruoš gausią vakarienę, patirsite ką reiškia tikra gruziniška užstalė. Naminis vynas, tostai, puikus maistas, ir - svarbiausia - šiltas ir nuoširdus bendravimas. Būtent dėl bendravimo važiuojama į Gruziją. Dėl žmogiškos šilumos, pajutimo, kad mes viens kitam įdomūs. Kad nesi vien "piniginė". To nesurasi nei Skandinavijoje, nei vakarų Europoje. Gruzija irgi keičiasi, gal po kurio laiko to nebebus ir Gruzijoje. Bet dabar yra. Išmainyti tai į viešbučio "eurokambarį su dušu" būtų kvaila. Galima kelias dienas ištverti ir be dušo. Bet su įdomiais žmonėmis. Geriant vyną, klausant gruziniškų dainų bei tostų. Ir kalbantis. Ryte atsikėlus, pažiūrėti į jus supančius kalnus ir su gruzinišku akcentu sušukti "Vach, kaip puiku". Paprastai kaimo sodyboje būna pasiūlomi ir pusryčiai. O pramerkti akis Gruzijoje įprasta (Kachetijoje - privaloma)taurele čiačios (vynuogių degtinės). Į kelionę jums įdės likusių nuo pusryčių šviežių chačapuri (gruziniška picos variantas - mano nuomone, žymiai labiau vykęs, ypač kelionėje). Nakvynė kaimo sodyboje kainuos apie 20 - 50 larių žmogui. Jei tik nakvynė ir pusryčiai - matyt, apie 25 larius, jei norėsite geros užstalės vakare su vynu - gal būt apie 50 larių. Jei piniginė leidžia - rinkitės pilną maitinimą. Paragausite įvairių gruziniškos virtuvės patiekalų ir puikiai praleisite laiką. Derėtis nėra įprasta.

== Vynas ==
[[Vaizdas:georgia2007071_x1000.jpg|thumb|right|Kachetiškas vynas]]
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_vynas.jpg|thumb|left|Gruzijoje vynas buvo geriamas jau 4 tūkstančius metų prieš Kristaus gimimą]]
Gruzijoje nuo seno auginamos rkaciteli, mtsvani ir saperavi vynuogių rūšys (Gruzijos teritorijoje vynuogės auginamos jau 6 tūkstančius metų). Vyno gamybos centras - Kachetija. Idealus klimatas vynuogėms. Labai vertinamas ir Vakarų Gruzijos Račios provincijos vynas - žinomiausias yra "Chkvanchkara", ruošiamas iš Ambroleuri rajone surenkamų vynuogių. Dėl karų daugelis vertingų vynuogių rūšių buvo prarasta - tai ir persai, nemėgstantys vyno, ir tarybinė santvarka, kuri viską stengėsi sutvarkyti pagal vieną stilių. Manoma, kad žodis "vynas" yra kilęs nuo gruziniško žodžio ''ghvino''. Iš rkaciteli spaudžiamas baltas vynas, iš saperavi - raudonas. Priklausomai nuo vietovės mikroklimato ir dirvos sudėties, pagamintas vynas vadinamas tos vietovės vardu. Taip Cinandali baltas vynas yra gaminamas iš rkaciteli vynuogių, surinktų Cinandali kaimo rajone. Kindzmarauli raudonas vynas gaminamas iš Kvareli rajone surinktų saperavi rūšies vynuogių. Mums įprasto, į butelius supilstyto balto ar raudono vyno, gruzinai negeria. Šis vynas yra gaminamas pagal europietišką technologiją - iš vynuogių sulčių. Kachetijoje savas vynas yra užraugiamas kartu su išspaudomis: vynuogių sėklomis ir šakelėmis. Vynas turi daug tanino, yra tirštesnis. Deja, toks vynas netinkamas transportavimui. Įdomu, bet pasaulyje egzistuoja tik dvi vyno gaminimo technologijos: europietiška ir kachetiška.
[[Vaizdas:Gruzija_Kachetija_Kisischevi_vyno_perpylimas.jpg|thumb|left|Vyno perpylimas]]
Vynas brandinamas dideliuose į žemę įkastuose moliniuose induose ''kchevri''. Indai gali būti nuo 20L iki 8 tonų talpos. Eilinis gruzinas savo reikmėms įkasa kokių 1.5t ''kchevri''. Užtenka metams. Vyrai paprastai išragauja per vakarėlį 1-2 litrus vyno, todėl geriamas baltas vynas. Toks kiekis raudono vyno gali sukelti sveikatos problemų - jis labai kelia kraujo spaudimą. Raudonas vynas labiau geriamas žiemą. Priklausomai nuo kokybės, kaimuose mokėsite nuo 1.5 iki 5 larių už litrą naminio vyno. Kavinėse litras naminio vyno (mažesnio kiekio jie nesupranta) kainuoja 4-6 larius.

== Maistas ==
[[Vaizdas:Gruzija_chaciapuri.jpg|thumb|right|Adžariškas chačiapuri]]
Įsivaizdavimas kad gruzinai valgo vien tik šašlykus yra klaidingas. Šašlykus žymiai geriau ruošia armėnai, ir Gruzijoje užsisakę šį patiekalą galite nusivilti. Gruziniška virtuvė - tai gausybė įvairių šviežių žolelių ant stalo, troškinta ir kitaip paruošta mėsa, švieži sūriai. Ruošiant patiekalus naudojama labai daug įvairių žolelių ir riešutų. Patiekalų turi būti daug - stalas turi būti pilnas, kuo daugiau lėkščių tuo stalas turtingesnis. Visi patys įsideda ir ragauja patiekalus. Gruziniška virtuvė yra unikali - pas mus analogiškų patiekalų vargu ar rasime. Siūlyčiau paragauti:
* ''sacivi'' - tai Gruzijos virtuvės viršūnė. Kalakuto ar vištos krūtinėlės gabaliukai troškinti graikiškų riešutų padaže. Daug darbo reikalaujantis patiekalas, paprastai ruošiamas tik per šventes. Sunkiai randamas...;
* ''chinkali'' - tokie "peraugę" virtiniai su mėsa. Valgoma rankomis laikant už galiuko. Galiukas paliekamas lėkštėje. Paprastai žmogui užtenka 4 vienetų, bet būna ir išimčių. Laikomas paprastu maistu, kuris turi būti užgeriamas alumi (tai nėra lygis);
* keptų baklažanų juostelės su riešutų padažu, papuošti granatų sėklomis. Puikus užkandis - rasite visur;
* ''lobio'' - paprastai ruošiama žiemą. Virtos pupelės su prieskoniais - skanu ir maistinga;
* ''čachochbili'' - vištiena pradžioje skrudinama be riebalų, poto troškinama pomidorų, česnakų ir riešutų padaže. Patiekiama keptuvėje. Labai skanu!
* keptas paršiukas - labai gerbiamas patiekalas. Brangu;
* ''čakapuli'' - su prieskoniais (tarchunu ir tkemali padažu) troškinti ėriuko gabaliukai. Ypatingai skanu!;
* ''chačapuri'' - kiekvienam rajone ji yra skirtinga. Paprastai patiekiama pusryčiams. Kiekviena šeimininkė ją ruošia truputi skirtingai. Populiariausia yra Imeretiška chačapuri - primena itališką picą su sūriu (naudojamas sulguni sūris). Tešla labai trapi ir nesudžiūva, todėl yra labai tinkama keliautojams. Pagrindinis keliautojų patiekalas, galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje.
* ''džiondžioli'' - labai skanus užkandis. Tai marinuoti medžio pumpurai su šakelėmis, pašlakstyti aliejumi ir apibarstyti svogūnų žiedais. Kaip atrodo papasakoti sunku, bet spalva žalia. Rasite pas kiekvieną šeimininkę kaime. Skanu!
* ''phali'' - užkandis iš sumaltų daržovių.

== Gruziniška užstalė ==

[[Vaizdas:Gruzija_Gia_maistas.jpg|thumb|left|Maisto užstalėje turi būti daug]]
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_tamada.jpg|thumb|right|Tamada rūpestis kad svečiai pasijustų kaip danguje]]
Šį meną gruzinai tobulino tūkstantmečiais. Ir jiems tai pavyko. Viskas apgalvota iki smulkmenų, kad užstalės dalyviai galėtų puikiai praleisti vakarą. Visą vakarą veda Tamada - paprastai šeimininkas. Jo pareiga pasirūpinti, kad visi svečiai puikiai praleistų vakarą. Jis sako tostus, šeimininkės neša valgius ant stalo. Labai svarbus ''marikipe'' vaidmuo - paprastai tai jauniausias prie stalo. Jo pareiga pasirūpinti pripildyti taures po kiekvieno tosto, prižiūrėti kad nekiltų konfliktų. Geras vakarėlis - kai svečiai grįžta namo laimingi. Tai yra tamados paskirtis. Tostus kelia tiktai tamada. Pirmųjų trijų tostų temos yra tradicinės, bet kiekvienas tamada sakydamas tostą nei karto nepasikartos, kiekvienas tostas bus skirtingas:
* pirmas tostas keliamas už Dievą - tą, kuris viską sukūrė;
* antras - už Tėvynę - ten kur gyvename;
* trečias - už tuos kurių nėra su mumis. Prisimename ir pakeliame bokalus už juos. Jei mes išėjusius artimuosius dažniausiai prisimename tik per Vėlines, gruzinai jų atminimui įrengia sustojimo vietas prie šaltinių. Pakeleivis sustos poilsio įrengtoje aikštelėje, išsitrauks vyno ir išgers taurę už vėlę. Prisimins. Man atrodo kad tai teisinga.

[[Vaizdas:Gruzija_Gia_2L.jpg|thumb|left|Per teisingą vakarėlį vyras išgeria apie 2 litrus vyno]]
Vynas geriamas tik Tamadai baigus tostą. Tamada visada geria iki dugno, svečiai - kiek nori. Bet - kiek išgeri, tiek tostui pagarbos rodai. Kai tamada baigia tostą (tai ženklas, kad galima pakelti taures), likę svečiai gali papildyti tostą. Pertraukti tamada - didelis įžeidimas jam. Paprašius tamada gali svečiui perduoti ''alaverdi''. Tada tamada pradeda tostą, o svečias, kuriam perduotas ''alaverdi'', toliau pratęsia temą. Užstalė baigiasi, kai kas nors iš svečių padėkoja šeimininkui (tamada) už puikiai praleistą vakarą. Formaliai po šios padėkos tamada baigia darbą, jei yra norinčių tęsti linksmybes, galima tapti tamada ir toliau tęsti vakarėlį. Bet tai būtų įžeidimas tamada - jis neįvykdė savo pareigų iki galo. Jo pareiga - kad visi svečiai po paskutinio tosto būtų teisingai įkaušę ir jaustų, koks buvo puikus vakarėlis. Ne per daug ir ne per mažai. Šio meno mokosi nuo mažens - pradinukai jau sėdi su svečiais prie stalo (ragaudami vandeniu atskiestą vyną) ir klausosi vyresniųjų pasakojimų. Svetimšaliui išmokti gruziniško oratorinio meno sunku. Geriau patylėti. Klausytis ir džiaugtis gyvenimu. Džiaugtis, kad tu patekai į teisingą vietą. Esi su teisingais žmonėmis. Ir ryte tik pramerkęs akis pasakysi: koks buvo puikus vakaras, o diena bus dar puikesnė. Pilna įspūdžių. Jei taip nutiks - tamada buvo geras. O Jūs pakliuvote į teisingą kompaniją. Pasisekė.

Lietuviai yra alaus gerbėjai. Alus (''ludi'')Gruzijoje tikrai geras. Čekai (konkrečiai - aludarys Kubiček) išmokino virti gerą alų. Man asmeniškai labiausiai patinka Natachtari - tikrai geras lengvas ''lager'' - būna ir skardinėse. Bet - jei pakeliate alaus bokalą tosto metu, tai suprantama, kad Jūs norite, jog tosto linkėjimai išsipildytų priešingai. Tai būdinga tik Kachetijai - vyno kraštui.

== Saugumas ==
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_saugumas.jpg|thumb|right|Gruzijoje aplamai saugu]]
Kachetijoje keliauti yra tikrai saugu. Čia tradicinė visuomenė, kurioje svečias (keliautojas) yra labai gerbiamas. Lietuviai dėl savo pozicijos Gruzijos-Rusijos karo metu turi ypatingą pagarbą. Spėju, kad mes turime aukščiausią reitingą. Nuskriausti svečią gali tik degradavęs žmogus. Jei jūs tuo metu esate kažkieno svečias (pas kažką apsistojęs), tai šeimininkas jaus moralinę atsakomybę už jūsų saugumą.

== Bendravimas ==
[[Vaizdas:Gruzija_Gia_stalas.jpg|thumb|left|Gretimas stalas siunčia šiam stalui...]]
Gruzinai bendrauja labai lengvai. Maršrutinio mikroautobuso keleiviai gražioje vietelėje gali surengti užstalę kur kaip tamada vadovaus (gerdamas vyną) autobuso vairuotojas. Susipažįstama ir susirandama draugų labai greitai. Visai nepažįstami žmonės kavinėje gali jums pasiųsti vyno asotį ar vaisių. Keliaujant pakviesti į namus ir ar prisijungti prie užstalės. Jūs - keliautojas - jiems įdomus. Svečias prie stalo - garbė namams. Čia iškyla moralinė dilema - norisi duoti kažką mainais. Visada praverčia turėti suvenyrų. Lietuviai puikiai moka gaminti įvairius vytintus ir rūkytus gaminius, padovanotas skilandukas ar vytinta dešra tikrai bus įvertinti. Susižavėjimą sukelia ir lietuviška duona. Užmirškite lietuvišką šaltumą ir bendraukite. Tam čia ir atvažiavote.

== Suvenyrai namo ==
[[Vaizdas:Gruzija_Kachetija_ciurchela.jpg|thumb|right|Saulėje džiūsta čiurchelos]]
Aišku, geriausias suvenyras iš Gruzijos yra vynas. Deja, ES muitinė jo kiekį riboja. Draudžiama įvežti naminį vyną, t.y. nepaženklintą gamintojo ženklais. Puiki dovana iš Kachetijos yra čiurčchela - tai tokios dešrelės, pagamintos iš riešutų, aplietų vynuogių sirupu. Senovėje kariai jas imdavo į žygį. Tai tradicinis gruziniškas produktas, jį gamina ir Gruzijos Prezidentas. Skanu ir maistinga. Puiki dovana yra gruziniški sūriai, deja, tai irgi ne visiškai atitinka muitinės taisykles. Kas skanu, tas draudžiama...

[[Kategorija:Gruzija]][[Kategorija:Kelionių vadovas]]